Nuo š. m. gegužės 26 dienos Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje eksponuojama

Gintauto Aleknos foto paroda „Ten kur gyveno lietuviai...“. Dalis parodos yra eksponuojama Vilniuje, Kultūros ministerijoje.

 Gintautas Alekna (g. 1956 m) televizijos operatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremties vietas organizatorius ir vadovas, bendrijos „LEMTIS“ narys. Sukūrė daug dokumentinių filmų, apybraižų, tevizinių laidų kultūros paveldo, gamtos apsaugos temomis. Organizavo daug  fotografijų parodų, aktyviai dalyvauja susitikimuose ir pokalbiuose mokyklose, bibliotekose, muziejuose ir kitose viešose įstaigose. Publikuoja straipsnius internete ir spaudoje.

 Jau daugiau kaip 25 metus savo laiką ir jėgas Gintautas Alekna skiria šiai Lietuvos tragedijai ištirti ir atminti. Nuo 1989 m. dalyvavo 47 ekspedicijose ir aplankė visas Rusijos sritis, kur buvo ištremti lietuviai. Tai apie 90 % visų išlikusių tremties vietų. Jis Sibire ir kitose Rusijos vietose iš viso išbuvo virš 900 dienų. Lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliavo virš 400 000 km, aplankė virš 1000 tremties vietovių ir inventorizavo apie 400 kapų ir kapaviečių. 40 - čiai ekspedicijų vadovavo, (iš jų 26 ekspedicijas organizavo). Visą tą laikotarpį su ekspedicijomis keliavęs Gintautas Alekna turi sukaupęs unikalų foto ir video medžiagų archyvą, kuriame virš 35 000 nuotraukų, apie 170 val. įvairiais formatais nufilmuotos medžiagos. Didelė dalis užfiksuotų kapų ir kaimų jau yra sunykę, o juostose įamžinti tremtiniai jau yra mirę.

Vaizdai užfiksuoti Gintauto Aleknos fotografijose, byloja apie neišmatuojamą ištisų tautų skausmą, vargą ir praradimus. Ragina visa tai suvokti, atminti ir pagerbti. Be galo įdomu į tremties vietas pažvelgti iš dabarties perspektyvos, nes didelė dalis tremties gyvenviečių jau sunykusios ir apaugusios taiga. Apie buvusį gyvenimą byloja tik likusios kapinaitės, kurios taip pat greitai išnyks...

  Už finansinę paramą ruošiant parodą

„Kur gyveno lietuviai...“

autorius nuoširdžiai dėkoja

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ valdybai.

      

      

 _____________________________________

Sudegusios (sudegintos) kapinės

Ir šių metų ekspedicijų metu radome daug kapinių ir pavienių kapų sudegusių. Daug kur matosi apdegę tik lietuviški kapai. Nenoromis ateina mintis, kad buvo specialiai padegti. Tokį vaizdą teko matyti Algatujaus, Ugloikos, Čeremchovo, Usolės Sibirskoje, Talnikų, Kurtujaus kapinėse. Tiesa, jos buvo padegtos gana seniai, nes daugelį kapų teko matyti ir anksčiau – jie jau buvo degę...

 _____________________________________

Gintautas Alekna su kolegomis ir vienas per šešias savaites aplankė ir inventorizavo (arba patikslino inventorizacinius duomenis)  apie 60 – yje tremties vietų. Darbas dar nebaigtas, bet laikinai grįžta į Lietuvą. Numatyta dar viena išvyka į Sibirą, nes yra sutaupyta lėšų, ir ne visos vietos, kurias projekte buvome numatę, aplankytos. Pavyko nusigauti ten, kur net nesiruošėme, bet dėl gaisrų taigoje teko atsisakyti (laikinai) numatytų. Kadangi teko lankytis ir jau žinomose ir visai nematytose, tai galime padaryti vieną išvadą. Kapinės yra labai blogos būklės. Tie kryžiai, kurie atrodė dar visai neseniai gana stiprūs, pvz. Centrinio Chazano, Atagajaus, dabar vos laikosi. Atėjo maumedinių kryžių masinio sunykimo laikotarpis. Jau po kelių metų jų neliks visai. Tas žaidimas su kapų tvarkymu jokių rezultatų neduoda – mes prarandame mūsų protėvių kultūrinį palikimą. Valdžios ir visuomenės nesugebėjimas arba nenoras suprasti šio palikimo svarbos jau sulaukė rezultatų. Pastatyti kryžiukai, kad ir metaliniai yra geras dalykas – pažymi kapinių vietą, bet paveldo neišsaugo...

 

_____________________________________

Buriatijoje šiemet jau aplankėme 20 tremties vietų. Labai nusivylėme pamatę sunaikintus kapus. Lietuvių bendruomenė neapgalvotai tvarkydama tremtinių kapus sunaikino visą kapinių infrastruktūrą. Dabar jau negalima pasakyti, kiek kapų buvo, kurie palaikai yra išvežti ir panašiai. Labai negražiai pasielgta su unikaliais lietuvių tremtinių statytais kryžiais. Čelane ir Barūne jie išmesti į mišką, o pristatyta paprastų, jokios vertės neturinčių, kryželių. Tie kryželiai jau pradėjo virsti, nes nupuvo pagal žemę. Jie net neapdoroti antiseptinėmis medžiagomis. Taip, laikinai pažymėta kapų vieta, bet tai buvo galima padaryti ir nenaikinant kapinių infrastruktūros...

______________________________________

Projekto ,,Istorija gyvai“ dalyviai, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos auklėtiniai Ingrida Jazbutytė, Vytautas Kekys, Martynas Klemenis, mokytojas Stasys Dambrauskas, visuomeninės bendrijos „Lemtis“ narė Gražina Žukauskienė bei portalo „Delfi“ reporteris Edgaras Savickas vėlų rugpjūčio 4-osios vakarą grįžo į Vilnių iš ekspedicijos po tremties vietas Irkutsko krašte. Gintautas Alekna, globojęs ir padėjęs organizuoti darbus, kartu negrįžo, jis išvyko tęsti tremtinių kapų paieškos darbų.

Pasak projekto koordinatorės, gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Laimos Bartkuvienės, ekspedicijos dalyvius oro uoste sutiko pati švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, signataras Algirdas Endriukaitis, draugai bei artimieji. „Daug šiltų žodžių dalyviai išgirdo iš ministrės, ji buvo sužavėta moksleivių pilietiniu sąmoningumu, patriotizmu“, – sakė L. Bartkuvienė, cituodama A. Pitrėnienę: „Sutvarkę protėvių kapavietes, jūs palikote atminimą ateinančioms kartoms, parodėte, kad skaudi šalies istorija gyva mūsų atmintyse. Žiūriu į jus ir mano širdis tiesiog džiaugiasi. Turint tokią sąmoningą jaunuomenę, mūsų šaliai nebaisūs jokie iššūkiai.“

Projekto koordinatorės nuomone, ar gali būti geresnis projekto dalyviams įvertinimas nei šis ministrės pastebėjimas. Pasak jos, A. Pitrėnienė kiekvienam ekspedicijos dalyviui įteikė po saldžią dovanėlę energijai atgauti.

„Darbščiam ir veržliam jaunimui išlikti savo šalies patriotais, išsaugančiais tautos istorinį atminimą, linkėjo signataras Algirdas Eidukaitis. Jis taip pat jaunimą apdovanojo knygomis bei medžiaga su istorinėmis įžvalgomis apie šiandienos šalies gyvenimą, – sutikimo Vilniuje įspūdžiais dalijosi jame dalyvavusi L. Bartkuvienė. – Netrūko tą vakarą gerų emocijų, įspūdžių, niekas neskubėjo skirstytis, nors jau dieną seniai buvo priglaudusi naktis. Gimnazistai nesiliovė pasakoti savo įspūdžius, ekspedicijos vadovė G. Žukauskienė gyrė jaunuolius už jų darbštumą, savarankiškumą, brandumą, ir niekam nė motais, kad laukė dar tolimas kelias į Mažeikius.“

Pasak ekspedicijos vadovės G. Žukauskienės, projekto „Istorija gyvai“ ekspedicijos dalyviai sutvarkė Irkutsko srityje Čeremchovo, Sibiro Usolės rajone esančias kapines. Iš viso – 10 kapinių: Talnikų, Griševo, Kurtujaus (buvusio kaimo), Novostroikos, Centrinio Chazano, Zimos, Uchtujaus, Sibiro Usolės miesto, Taljanų bei Bolšojžilkino kapines ir aplankė Ust Ordinsko kapines bei Pivovarikos memorialą.

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos moskleiviai ir mokytojas kartu su vadovais, pasak G. Žukauskienės, pastatė naują medinį maumedžio kryžių, atstatė nuvirtusius kryžius ir tvoreles, iškirto menkaverčius krūmus, išvalė kapinių teritoriją. Kiekvienose kapinėse uždegė po žvakelę ir sukalbėjo maldą. Iš viso surado apie 300 kapų. Taupydami laiką didžiąją dalį vyko visuomeniniu ir samdomu transportu. Nuvažiavo šimtus kilometrų. Taip pat susitiko su ten dar gyvenančiais lietuviais: Aldona Anupravičiūte, Bernardo, gim. 1936 m. Kaišiadorių r. Gegžinės k., buvo ištremta, kai buvo 4-erių metukų, ir Jonu Zeikumi.

„Visi ekspedicijos dalyviai dirbo nepriekaištingai – labai gerai, nebijodami uodų ar maškaros gėlimo bei alinančio per 30 laipsnių karščio, – sakė G. Žukauskienė. – Sutvarkytos tautiečių kapinės bus žingsnis, rodantis Lietuvos piliečių sąmoningumą, meilę savo kraštiečiams. Atlikti darbai bylos, kad atmintis dar gyva.“ 

_________________________________________________

   2014 metais visuomeninė bendrija „Lemtis“ šventė savo veiklos 25- metį. Per šį laikotarpį bendrijos nariai nuveikė labai daug: dalyvavo 42 ekspedicijose, aplankė beveik visas Rusijos sritis, kuriose būta ištremtų iš Lietuvos žmonių, ir tai sudaro apie 90 procentų visų išlikusių tremties vietų. „Lemties“ nariai Sibire ir kitose Rusijos vietose iš viso prabuvo apie 700 dienų, lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliavo per 400 000 km, aplankė apie 1000 tremties vietovių, apie 400 kapų ir kapaviečių. 36-ioms ekspedicijoms vadovavo, o 22 iš jų  organizavo. Lietuvoje kūrė dokumentinius filmus, ruošė televizijos laidas ir reportažus, rašė straipsnius ir davė interviu spaudai, ruošė fotoparodas, kurios buvo eksponuojamos įvairiose Lietuvos vietose. Visą tą laikotarpį su ekspedicijomis keliavęs Gintautas Alekna turi sukaupęs unikalų foto ir vaizdo medžiagų archyvą, kuriame per 30 000 nuotraukų, apie 150 val. įvairiais formatais nufilmuotos medžiagos. Didelė dalis užfiksuotų kapų ir kaimų jau yra sunykę, o juostose įamžinti tremtiniai jau yra mirę. Todėl to darbo pakartoti jau neįmanoma. Tai unikali veikla visoje Europoje, nes nei viena kita šalis nėra taip tyrinėjusi savo piliečių tremties ir kalinimo vietų.

   Už šią veiklą bendrijos narys, ekspedicijų į Sibirą organizatorius ir vadovas, televizijos operatorius, fotografas G. Alekna 1997 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino III laipsnio medaliu, 2009 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“, 2006 m. pripažintas Lietuvos televizijos akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ laureatu nominacijoje „Už saugomą ateitį“, pelnęs Petro Abukevičiaus vardo premiją už pažintinį filmą „Kamanos“, 2007 m. tituluotas „Metų mažeikiškio“ titulu. Šį pavasarį G. Aleknai LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įteikė ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį, o Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija už nuopelnus atstatant ir stiprinant Lietuvos valstybę  medalį „Vilties žvaigždė“.

   Turėdama tokį milžinišką įdirbį, bendrija savo veiklą pasiruošusi tęsti, tačiau šiemet pirmą kartą susidūrė su savo partnerių – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos – nepalankia pozicija. Ministras Šarūnas Birutis dėl neaiškių priežasčių nusprendė netenkinti bendrijos paraiškos ir neskyrė nė vieno lito veiklos tęstinumui.